Kritika ir ribos romantiniuose santykiuose

Negerbiate savęs? Jūsų negerbs ir kiti

Ne naujiena, kad santykių būna pačių įvairiausių, nepalyginsi vienų su kitais. Bendras gerų santykių vardiklis yra pagarba vienas kitam, priimant kito stiprybes ir silpnybes. Nesvarbu santykiai tik prasideda ar tęsiasi dešimtmečiais, nebelikus tarpusavio pagarbos, nebeliks meilės ir laimės. Bandyti pagerinti santykius galima bet kada, net ir po 20 metų.

Sakoma, kad su kitais reikia elgtis taip, kaip norime, kad elgtųsi su mumis. Bet yra atvirkščiai – kaip elgiamės su savimi, taip elgsis ir su mumis. Jeigu su savimi elgiamės nepagarbiai, negatyviai, nuvertinančiai, to paties tikėsimės ir iš aplinkinių. Jų pozityvas atrodys nepriimtinas. Tiek vidinis, tiek išorinis savęs kritikavimas ir menkinimas neigiamai paveikia žmogaus savivertę, kas gali lemti nuolankumą, nesugebėjimą apginti savo nuomonės ir nenorą konfliktuoti. O tai yra būtina norint apsaugoti savo interesus, nubrėžiant aiškias ribas, kokio elgesio su mumis mes netoleruosime.

Nusistatyk ribas, atrask ramybę

Amerikiečių psichoterapeutės knygoje „Nusistatyk ribas, atrask ramybę“ galima rasti išsamų, lengvai suprantamą paaiškinimą, kodėl svarbu nustatyti ribas ir kaip tai padaryti. Ribos yra psichologinės ir emocinės erdvės, kurias mes nustatome tam, kad apsaugotume save nuo nepageidaujamo elgesio. Ribų nustatymas reikalauja aiškumo ir tvirtumo savo apsisprendime bei ypač pamintų ribų pasekmių įgyvendinime.

Paimkime pavyzdį, kai ilgametėje santuokoje moteris yra nuolat kritikuojama savo vyro, net kitų žmonių akivaizdoje. Vyras žmoną žemina, prie visko kabinėjasi, išjuokia jos išvaizdą ir t.t.

1. Pirmiausia reikėtų sąmoningai suprasti, kad šiuo atveju vyro elgesys nepatinka ir moteris turi teisę tai pripažinus užkirsti tam kelią. Pasakykite pirma sau, kad esate verta pagarbaus elgesio, kad Jums nepatinka toks viešas menkinimas ir daugiau su tuo nesitaikysite. Savivertės stiprinimas naudingas bet kokiais gyvenimo atvejais, kai reikia pakovoti už save, atlaikyti iššūkius ir labiau kontroliuoti savo gyvenimą. Kol nesijaučiate verta gražesnio elgesio, tol jo ir negausite, nes nereikalausite.

2. Kitas žingsnis – ribų nustatymas. Tai reikia daryti aiškiai, tvirtai, tiesiogiai suinteresuotam asmeniui išreiškiant savo jausmus, nubrėžiant ribą ir paaiškinant, kokios laukia jos nesilaikymo pasekmės. Tai gali būti išreikšta taip: „Kai tu kritikuoji mane prieš kitus, aš jaučiuosi menkinama ir negerbiama. Norėčiau, kad tu to nedarytum, kitaip aš pasitrauksiu iš pokalbio.“ Svarbu, kad su vyru būtų pasikalbėta asmeniškai, ramioje aplinkoje, kur abudu jausitės saugiai ir niekas nebus pastatytas į nepatogią padėtį.

Sunkiausia dalis atrodytų yra pats ribos pasakymas, bet iš tikrųjų sunkiau yra: 1) išbūti su kylančia kalte, gailesčiu ar kitais jausmais; 2) atlaikyti asmens pasipirešinimą ir ribų testavimą. Deja, bet vieno pokalbio dažniausiai neužtenka, ribas reikia nuolat atlaikyti, stebėti, ar jos pažeidžiamos ir tuomet taikyti pasėkmę. Nėra lengva vis kartoti „ne“ ar laikytis savo pozicijos, o jeigu tikitės, kad kitas nesupyks ar jūsų nekaltins - tai visai neįmanoma. Kaltę turi jausti tas žmogus, kuris nepaiso jūsų ribų, o ne jūs, kad jas nustatėte. Žinoma, kad kitam nepatiks pasikeitusios ribas ir Jūsų elgesys, bet atminkite, kad tai darote dėl savo gerovės ir tai naudinga jūsų abiejų santykiams.

Ribų nustatymas yra sudėtingas, bet būtinas procesas, siekiant išlaikyti sveiką savivertę ir pagarbą sau. Aiškios ribos naudingos ir santykiams, nes nėra pamirštami kažkieno poreikiai, nesikaupia pyktis, mažiau baimės ir neapibrėžtumo. Kai neišsakomi nepasitenkinimai, jie kaupiasi viduje ir vieną dieną gali išlysti į paviršių per kūno negalavimus, depresija ar santykių nutraukimą, skyrybas.