Kas trukdo kreiptis į psichikos sveikatos specialistus?

Vidiniai stabdžiai

Pradėti kažką naujo gyvenime nėra lengva. Pradėti psichoterapiją ir atsiverti nepažįstamam žmogui - dar sunkiau. Dažniausiai žmonėms kyla abejonės, ar juos psichologas supras, ar nebus tik blogiau, ką apie juos pagalvos kiti. Galbūt iš ankstesnių neigiamų patirčių ar kitų pasakojimų, susidaro neigiamas nusistatymas ir netikima, kad bus geriau. Esame linkę nuvertinti savo sunkumus ir pervertinti savo jėgas juos įveikti.

Vienas pagrindinių vidinių stabdžių yra savistigma, kuri atsiranda internalizuojant stereotipus apie žmones su psichikos sveikatos sutrikimais. Tai reiškia, kad girdint, kaip neigiamai kalba visuomenė, su tuo sutinkama, patikima ir pritaikoma sau. Pavydžiui, stereotipas, kad depresija sunki ir neva nepagydoma liga, gali sustabdyti asmenį, išgyvenantį depresijos epizodą, kreiptis pagalbos, nes "juk man niekas nepadės".

Lietuvoje 2022 m. atliktas stigmatizuojančių nuostatų tyrimas atskleidžia ir daugiau įdomių dalykų, galite su rezultatais susipažinti čia. Užsienio mokslininkai teigia, kad savistigmą įveikti padeda teigiamos afirmacijos arba pozityvus savęs nuteikimas: "Man reikalinga pagalba, aš galiu pasveikti ir man bus geriau". Tai skatina išdrįsti kreiptis psichologinės pagalbos.

Išoriniai trukdžiai

Kiti dalykai, kurie turi įtakos apsispręsti, pradėti terapiją ar ne, ateina iš išorės. Vienas dažniausiai girdimų, tai dideli finansiniai įsipareigojimai, kai konsultacijos vyksta kiekvieną savaitę ir kai kam kainuoja nemažai. 2024 m. privačių psichikos sveikatos specialistų rinkos kainos Lietuvoje svyruoja tarp 35-50 Eur, vidutinė psichologo kaina 40 Eur.

Būna kas sako, jog neranda laiko taip dažnai lankytis ir nori užsiregistruoti tik vėlai vakarais arba savaitgaliais. Bet juk psichikos sveikata irgi yra sveikata, ar pas kitų sričių gydytojus irgi tikimasi tokių sąlygų? Ne visi specialistai save taip aukoja, nes darbo ir poilsio balansas svarbus, ypač dirbant šioje srityje. 

Prie išorinių trikdžių taip pat priskirčiau ir visuomenės stigmą, apie kurią taip pat galite daugiau sužinoti iš minėto tyrimo. Tai paplitę įvairūs mitai, girdimi stereotipai, žiniasklaidoje išryškinamos vienetinės baisios istorijos, kurios generalizuoja visus psichikos sveikatos sutrikimus. Ne visi sunkumai yra laikomis sutrikimais, tikrai skiriasi kaip vienas žmogus išgyvena depresiją ar nerimą nuo kito žmogaus. 

Nebūna taip, kad visi vienodai patiria kažkokį psichikos sveikatos sunkumą, taip pat kaip ir su somatinėmis ligomis. Skiriasi ir pasveikimo, pagerėjusios savijautos laikotarpiai, vieniems pavyksta greičiau ar lengviau, kitiems sunkiau. Viskas su tuo gerai, nelyginkite savęs su kitais.

Kokia šiuolaikinės psichoterapijos realybė ir nauda?

Šiuolaikinė psichoterapija ir psichiatrijos ligoninės

Šiuolaikinė psichoterapija skiriasi nuo filmuose vaizduojamos, kur gulima ant kušetės, daromos neįprastos užduotys, terapeutas paslaptingas, tylintis, visažinis. O blogiausia, kad psichikos sveikatos sutrikimai vaizduojami kaip "išprotėję" žmonės puldinėja kitus, tada yra uždaromi psichiatrinėje ligoninėje ir gauna baisius gydymo būdus. Nenuostabu, kad tai žmones gąsdina ir atgrąso kreiptis pagalbos, tačiau realybė kitokia.

Nors Lietuvos psichiatrinėms ligoninėms dar trūksta pasitempti iki pasaulinio lygio, bet po truputį tai vyksta. Pavyzdžiui, Higienos institutas rengia specialistus, kurie pagal Pasaulio sveikatos organizacijos Quality Rights programą tikrina ir teikia rekomendacijas Lietuvos psichiatrinėms ligoninėms, kad būtų laikomasi žmogaus teisių. Tai skatina teigiamus pokyčius gydymo įstaigose. Plačiau apie tai skaitykite Higienos instituto svetainėje.

Psichologų / psichoterapeutų kabinetai šiais laikais atrodo jaukiai, yra patogūs foteliai ar kėdės, išlaikomas socialinis atstumas tarp specialisto ir kliento, bendraujama lygiaverčiame santykyje. Dažniausiai konsultacijos vyksta apie 50-60 min., kartą į savaitę, kiekvieną savaitę tol, kol bendrai nusprendžiama, kad žmogus pasiekė savo atsineštą tikslą.

Psichoterapijos ir terapinio santykio nauda

Psichologo arba psichoterapeuto kabinete viskas, kas aptariama yra konfidencialu ir niekam nepasakojama. Terapinio santykio dėka, klientai gali jaustis saugūs būti savimi, būti suprasti ir išklausyti. Kartu su specialisto pagalba galima mokytis keisti savo elgesį, labiau pažinti save ir savo jausmus, gauti įrankius, kurie padėtų greičiau ir lengviau įveikti gyvenimo iššūkius. Nėra realu tikėtis, kad pasikalbėjus su psichologu daugiau niekada nebebūsite liūdni, pikti, nejausite streso ar kitų sunkumų.

Psichoterapija padeda suprasti, dėl ko gyvenime kyla vienos ar kitos problemos, išmoko jas įveikti savarankiškai ir nepaisant sunkumų džiaugtis savo gyvenimu.

Ko galite tikėtis per pirmus susitikimus su psichologu? Pirma konsultacija skiriama susipažinimui, turimų lūkesčių aptarimui, problemos/-ų pristatymui, prioritetų išsigryninimui. Kitose konsultacijose gilinamasi į aktualiausią problemą, vaikystėje išmoktus elgesio modelius, bandymus problemą įveikti patiems. Pradžioje yra normalu jausti nerimą, dvejones, ar ne viską papasakoti, bet su laiku savijauta gerėja ir problemos sprendžiasi. Nuoširdus bendravimas, apsikeitimas grįžtamuoju ryšiu ir bendro tikslo siekimas nulemia norimus rezultatus.

Kaip išsirinkti specialistą ir tinkamai išnaudoti konsultacijas?

Minimalūs reikalavimai specialistams

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, psichologu save vadinti ir privačiai dirbti gali asmuo, baigęs psichologijos bakalauro ir magistro universitetines studijas. Psichoterapeutais gali būti ne tik psichologai, bet ir socialinių, sveikatos mokslų magistrantai, papildomai baigę podiplomines psichoterapijos studijas. Psichiatrai yra medicinos mokslus baigę gydytojai ir žmonių nekonsultuoja; jie diagnozuoja sutrikimus, paskiria gydymą, dažniausiai vaistais.

Teisiškai, to pakanka, tačiau, į ką dar svarbu atkreipti dėmesį potencialiems klientams?

• Ar specialistas turi praktinės patirties aktualioje temoje, pvz. darbas su nerimu, kt. temomis;

• Atsiliepimai - juos galima paskaityti socialiniuose tinkluose, pvz. manodaktaras.lt, pincetas.lt svetainėse;

• Kvalifikacijos tobulinimas konferencijose, mokymuose, seminaruose - ar specialistas domisi papildomai;

• Pasibandyti ir pabendrauti su specialistu, stebint save, ar jaučiatės saugus, išgirstas, nenuvertinamas;

• Svarbu ir paslaugos kaina, įvertinkite, ar esate finansiškai pasiruošę įsipareigoti ne 1 konsultacijai.

Konsultacijose stengiasi abudu, ne tik specialistas

Klaidinga manyti, kad atėję pas specialistą ir mokėdami jam nemažus pinigus, gausite visus gyvenimo atsakymus, patarimus, ką daryti, ir patiems nereikės nė piršto pajudinti. Dažnai klientai to tikisi, todėl svarbu aptarti ir suprasti, kad Jūs patys gyvenate savo gyvenimą ir psichologas už Jus nieko nepadarys. Klientas atsakingas už savo veiksmus ir sprendimus, psichologas gali parodyti kelią ir motyvuoti žmogų daryti tai, kas pačiam atrodo svarbu. 

Psichoterapijos rezultatas ir poveikis priklauso ir nuo kliento, jo motyvacijos, atliekamų namų darbų (jeigu tinkama), noro ir vilties, kad bus kitaip, bus geriau. Pastebima, kad tie žmonės, kurie ruošiasi konsultacijoms, patys reflektuoja apie save ir gyvenimą, gal net rašosi užrašus ir klausinėja specialisto - pasiekia geresnių rezultatų.

Prieš kreipiantis į psichologą ar psichoterapeutą, būkite apgalvoję kokio pokyčio ar pagerėjimo tikitės iš terapijos, kokius turite lūkesčius specialistui ir jūsų abiejų bendravimui, kuo skundžiatės, kame matote problemą. Tai padės specialistui kryptingiau vesti susitikimus, geriau jiems pasiruošti bei sekti Jūsų progresą.

Registracija susitikimui