Psichoedukacija apie fobijas: kaip įveikti stiprias baimes

Specifinės fobijos yra neracionalios, stiprios baimės ir priklauso nerimo sutrikimų grupei. Fobijos pasireiškia per fizinius simptomus, įkyrias mintis ir vengiantį elgesį. Dažniausi fiziniai simptomai: džiūna burna, pagreitėja kvėpavimas, dreba rankos, padažnėja širdies ritmas. Įkyrios mintys: nutiks kažkas baisaus, mintis, kad nualpsiu, numirsiu, sustos širdis, negatyvus nusiteikimas baimės objekto atžvilgiu. Vengiantis elgesys gali pasireikšti baimę keliančių vietų vengimu, tam tikrų veiksmų nedarymas, objektų, gyvūnų ir kito vengimas. 

Kaip iš pradžių išsivysto fobija? 

Viena iš populiariausių teorijų aiškina fobijų susiformavimą sąlyginio reflekso (angl. classical conditioning) būdu, kai neutralus objektas ar reiškinys per kažkokį stimulą (garsą, patirtį, žodžius) susiejams su automatiniu refleksu / reakcija, šiuo atveju baimės jausmu. Pavyzdžiui, kartą skrendant lėktuvu teko patirti stiprią turbulenciją ar net avarinį nusileidimą ir vėliau skraidymas tampa stipria baime. Arba vaikystėje užpuola šuo ir užaugus bijoma visų šunų, kurie primena tą įvykį.

Įdomu, kad fobijos gali susiformuoti ir neturint tiesioginės nemalonios patirties. Pavyzdžiui, mama turi vandens telkinių baimę ir augindama vaiką neleidžia jam maudytis ežeruose, pasakoja, kaip tai yra baisu, kad galima nuskęsti ir kitaip gąsdina vaiką dėl savo pačios baimės. Taip netiesiogiai vaikas gali perimti mamos vandens fobiją.

Kaip įveikti savo baimes ir fobijas?

Susiformavus baimei, išmokstama vengtį ją keliančius dalykus ir taip laikinai nusiraminama. Išmokstama, kad reikia vengti situacijos ar objekto ir baimė sumažės, taip pastiprinant įsitikinimą, kad X kelia baimę, kai vengiant ji sumažėja. Ilgamečiai įvairūs moksliniai tyrimai patvirtina pasakymą "žvelgti baimei tiesiai į akis", nes tik nustojant vengti fobijos objektų, ta baimė ima mažėti. Reguliarai praktikuojantis, baimė sumažėja ar išnyksta.

Atskleidimo terapija (angl. exposure therapy)

Atskleidimo terapija kilo iš elgesio psichoterapijos paradigmos ir buvo sukurta bei testuota gydant įvairius nerimo ir potrauminio streso sutrikimus. Ši terapija paremta neuromokslu ir biologiniais smegenų pakitimais turint fobiją, kuomet laipsniškai arba staigiai įeinant į baimės būseną, vyksta baimės nujautrinimas (angl. desensitization). Nujautrinimas padeda žmogui priprasti prie savo fobijos objekto ar situacijos ir baimės jausmo, jį sumažinant.

-> Laipsniškas atskleidimas

Dažniausiai naudojamas ir rekomenduojamas laipniškas atskleidimas, didinant baimės jausmą ir skatinant nujautrinimą pamažu. Gali prireikti iki 10 susitikimų ir kasdienės praktikos namie. Paimkime dažną fobiją - gyvūnų. Nesvarbu, tai voras, varlė, šuo ar kita. Su žmogumi psichologas padėtų susirašyti baimės hierachiją, pradedant nuo mažiausiai baimę keliančių dalykų ir baigiant labiausiai gąsdinančiais. Subjektyviai vertinama baimė 0-100 balais.

Kartu kylama hierarchijos piramide aukštyn, patiriant vis stipresnes baimės reakcijas. Tai galima daryti gyvai, žiūrint į bijomą gyvūną, paskui jį priliečiant, laikant rankos, t.t.. Galima visa tai įsivaizduoti arba stebėti gyvūną kompiuteryje, virtualios realybės erdvėje. Nekontaktinis baimės stebėjimas toks pat veiksmingas nujautrinimui.

-> Staigus "panardinimas" į baimę

Kiti specialistai yra labiau linkę taikyti panardinimą į baimės pojūtį ir per vieną ilgą užsiėmimą staigiai nujautrinti žmogaus fobiją. Tam reikia pasitikėjimo specialistu, kuris neleis išvengti objekto, pabėgti iš vietos ir kitaip skatins kuo ilgiau likti su baimės jausmu. Kad nekiltų panika, naudojamos relaksacijos, kaip lėtas gilus kvėpavimas, nukreipiamas dėmesys į savo kūną, kartojama sau, kad nenumirsiu, nenualpsiu, man viskas bus gerai.

Pavyzdžiui, paimkime kitą dažną baimę - viešos erdvės su daug žmonių, kaip prekybos centrai, koncertai, uždaros, sunkiai paliekamos patalpos. Siekiant panardinimo, nebūtų pradedama nuo mažų erdvių, o iškart einama į didžiausią baimę keliančia aplinką. Tikslas išbūti kuo ilgiau, nuraminti kvėpavimą, išlaukti kitas fizines reakcijas, patikėti, kad nenutiks nieko blogo.

Abudu metodus remia daugybė mokslinių tyrimų ir bandymų su teigiamais rezultatais. Priklausomai nuo fobijos tipo ir stiprumo, parenkamas tinkamiausias gydymo planas. Jeigu susiduriate su fobijomis ir stipriu nerimu, kviečiu kreiptis konsultacijai ir bandyti kartu įveikti šį sunkumą.

Registracija susitikimui